Tapybos paroda „Turėjo būti graži vasaros diena“.
Panemunės pilis. Vytėnų g. 53, Pilies k., Jurbarko r.

2018 07 18 - 2018 10 07

laikas greitai bėga * vėjas švilpauja griuvėsiuose * sauganti vienatvė * nesinori palikti * turiu padėti išeiti * nežinau kodėl * kas gali, slepiasi * bando vienas kitą raminti * puola į neviltį * panirę į juodumą * liepė jiems greta vienas kito sugulti * iš eilės. Pivonijos miškas * skausmingai laukdami * ir vėl prasidėjo * mes visi iššovėme į duobę * aš iššoviau tik vieną kartą, bet kur pataikiau nežinau * apipilti kalkėmis * vis labiau temsta * naikinti pagal planą * nuolatinės pastangos * palengva * ant bedugnės krašto * prieš daugelį metų * stiprus poreikis * turėjo būti graži vasaros diena * sunku įsivaizduoti * stengėsi nejudėti * noriu užmiršti viską * nevaldoma jėga * beasmenis procesas * išnyra į paviršių * nustatytos normos * aplink darosi vis tuščiau * kiek daug mūsų jau nėra * akimirksniu * jis iš tikrųjų galėtų padaryti kažką baisaus * kitą vakarą * nesugebės ištrūkti * visą tą laiką * geležinkelio bėgiais * negalimybė pasirinkti * žiūriu į minią žmonių su ryšuliais * tai, kas įvyko, netrukus vėl kartosis * širdyje keistai gera * užuot važiavę * pajutę mirtį * nebegalės grįžti * bemiegės naktys * ima lynoti * jaučia artėjančią pražūtį * išbėgu į lauką * raudus vakaras * geltonas laukas * graudus peizažas * patekti * liko tolumoje * prisimenu blyškiai * neįtikėtina * pilka viltis * langas * tą vakarą * veidai * viskas nurimsta * be pabaigos




                


 

Paroda "Khóra: Gdanskas Vilniuje, Vilnius Gdanske"

2017 11 10 - 24

Projekte „Gdanskas Vilniuje, Vilnius Gdanske“ dalyvavo Gdansko aukštųjų dailės mokyklų (Gdansko dailės akademijos, Gdansko technologijų universiteto) ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojai-tapytojai, taip pat keletas ryškesnių ir aktyvesnių, meniniame gyvenime jau pasižymėjusių studentų. Pasak lenkiškosios parodos dalies kuratoriaus Piotro Józefowicziaus, abi šalis – Lietuvą ir Lenkiją, jungia bendra istorinė ir kultūrinė patirtis, o Gdanskas ir Vilnius garsėja kaip europietiškosios laisvės ir kultūros centrai. Tad pagrindinis projekto tikslas yra pristatyti viena šalia kitos gyvuojančių, bet ne visuomet gerai viena kitą pažįstančių kaimyninių valstybių menininkus, pasidalinti meniniais potyriais ir įžvalgomis. 2017 metų rugsėjį, Vilniuje vykstant Gdansko kultūros dienoms, VDA parodų salėse „Titanikas“ veikė lenkiškoji šios parodos dalis (buvo pristatomi 35 Gdansko tapytojai-dėstytojai), o lapkritį Gdansko dailės akademijos parodų salėje (Zbrojownia sztuki) lenkų auditorijai buvo pristatoma lietuviškoji parodos dalis (33 autoriai).

Parodos kuratoriai: Prof. Dr. Piotr Józefowicz ir Dr. Vidas Poškus

Parodos dalyviai:

(LT)

Žygimantas Augustinas; Rima Blažytė; Jonas Čepas; Laima Drazdauskaitė; Kostantinas Gaitanži; Jonas Gasiūnas; Bronius Gražys; Eglė Grėbliauskaitė; Kęstutis Grigaliūnas; Pranas Griušys; Gintaras Palemonas Janonis; Živilė Jasutytė; Eglė Karpavičiūtė; Deima Katinaitė; Aistė Kirvelytė; Aistė Kisarauskaitė; Agnė Kulbytė; Simonas Kuliešis; Česlovas Lukenskas; Eimutis Markūnas; Ričardas Nemeikšis; Viktoras Paukštelis; Vygantas Paukštė; Vidas Poškus; Ieva Skauronė; Arvydas Šaltenis; Gintautas Trimakas; Eglė Ulčickaitė; Jonas Vaitiekūnas; Aušra Vaitkūnienė; Jovita Varkulevičienė; Eglė Vertelkaitė; Andrius Zakarauskas;

(PL)

Jarosław Bauć; Jan Buczkowski; Daniel Cybulski; Józef Czerniawski; Henryk Cześnik; Robert Florczak; Roman Gajewski; Krzysztof Gliszczyński; Aleksandra Jadczuk; Piotr Józefowicz; Andrzej Karmasz; Jacek Kornacki; Dominika Krechowicz; Anna Królikiewicz; Sławomir Lipnicki; Przemysław Łopaciński; Teresa Miszkin; Marek Model; Mateusz Pęk; Jakub Pieleszek; Krzysztof Polkowski; Anna Reinert; Robert Sochacki; Maciej Świeszewski; Arkadiusz Sylwestrowicz; Maria Szachnowska; Edyta Urwanowicz; Anna Waligórska; Aleksander Widyński; Krzysztof Wróblewski; Marek Wrzesiński; Iwona Zając; Marcin Zawicki; Jacek Zdybel; Agata Zielińska-Głowacka;




       


 

Tapybos paroda "Atskiras ir susijęs"

2017 09 14 - 2017 11 02

Compensa koncertų salės meno galerijoje,  Kernavės g. 84, Vilnius 08216

http://www.compensakoncertusale.lt/parodos




             


Apie atskirus ir susijusius Ievos Skauronės tapyboje

Regis, kad vienas svarbiausių dalykų Ievos Skauronės tapyboje yra pats procesas. O kas vyksmas arba eiga tapyboje? Visų pirma – tai mintis ir idėja, po to – įrankio (teptuko, mentelės, volelio) pamirkymas daže, tuomet – pats aliejinės ar akrilinės spalvos tepimas ant paviršiaus, paskui – iš viso to įvykstantis alcheminis nuotykis. Tai gali būti paprastu darbiniu rezultatu, kurio pabaiga, galutinis tikslas yra nuspėjamas arba stebuklu, kuomet nuščiūva ne tik žiūrovas, bet ir amo netenka ir pats atlikėjas – t. y. menininkas. Manau, jog šiam potyriui bando atsiduoti (ir jai tai sekasi!) I. Skauronė. Tos sėkmės priežastį galima paaiškinti. Tapytoja besąlygiškai atsiduota spalvos magijai. Ji pasitikinčiai renkasi ryškias ir grynas – mėlynas, geltonas, raudonas, žalias. Tada lygiai taip pat drąsiai jas jungia, kloja ir dengia ant paveikslo plokštumų, leisdama joms bendrauti, komunikuoti, žaisti, kontaktuoti tarpusavyje. Taigi – menininkė pasitiki spalvomis ir prigimtinėmis (fizinėmis) dažų ypatybėmis, o šie vienu metu materialūs ir neverbalizuojami, netgi iracionalūs dalykai atsimoka „akis už akį“ principu. Jie ir leidžia įvykti tai spalvinei alchemijai, kuri dažnai vadinama tiesiog paveikslu (konkrečiai) arba tapyba (apibendrintai ir iš esmės).

Pati autorė šią savo naujausių tapybos darbų kolekciją yra pavadinusi (apibendrinusi ir charakterizavusi) sąvokų junginiu – „Atskiras ir susijęs“. Tokiu būdu menininkė yra nusakiusi pagrindinį struktūrinį savo paveikslų principą – jie yra sudaryti iš atskirų, autonomiškų segmentų, tačiau tuo metu tie suverenūs elementai paklūsta vienai visumai. Efektas kažkuo primena taifūną ar viesulą, kurio metu į gigantišką sūkurį sukasi oro molekulės, dulkės, stambesni fiziniai objektai. Tie dariniai pakeri ne tik žiūrovo akį, bet ir sielą, nes priverčia patikėti nematomų, tačiau iš tiesų egzistuojančių reiškinių (kad ir vėjo ar atmosferos) buvimu. Panašiai spalvos ir potėpių dėka I. Skauronė mus įtikina egzistuojant praeinantį laiką ir sustingusią amžinybę, asmenines patirtis ir kultūrinę atmintį. Nes iš tiesų tomis spalvinėmis formomis, tais koloristiniais pavidalais yra užfiksuoti ir užšifruoti tokie dalykai. Skvarbiai akiai ir jautriai sielai tereikia įžvelgti ir pajausti, kas egzistuoja ten – tarp potėpių ir už jų, begaliniuose, beribes dykumas (kartais net dykvietes) primenančiuose formatuose, kuo tikriausiuose tapybiniuose uraganuose, priverčiančiuose patikėti nerealiais dalykais. Šioje vietoje kaip niekada tinka Rainerio M. Rilkės eilutės iš „Valandų knygos“ (Das Stunden-Buch): „Dar nebaigta niekas, bet šviečias pro nuojautą,/ kas įkūnytą bus./ Ir mano žvilgsniui atvertam – kaip nuotaka/ kiekvienas daiktas paklus./ Man nieko nėr mažo: myliu ir tapau/ aukso fone jį ištisai. Iškėlęs laikau ir kažkam – nežinau – išlaisvina sielą jisai...“... Tame turbūt ir slypi atskirų ir susijusių, nutapytų ir tapomų (juk kalbame apie procesą!) esmė.

Dr.Vidas Poškus


 

2016 rugpjūtis. Atvira studija "Šnabždesys". Cité Internationale des Arts. Paryžius. Prancūzija.




              


 

Tapybos paroda "WHEN CHOICE IS NO CHOICE". Galerija "Aidas". Jakšto g. 9, Vilnius. 2016 05 19-06 08


APIE PASLAPTĮ IR JOS SLUOKSNIUS (AR LYGMENIS) IEVOS SKAURONĖS TAPYBOJE

Ievos Skauronės tapyba yra paslaptinga. Paslaptinga – ne okultiška ar mistiška ar juo labiau siaubinga ir košmariška (kaip neretas įsivaizduoja paslaptį), o teikianti daug reikšmių ir prasmių. Kaip tai padaroma? Labai paprastai (bent jau žvelgiant iš šono) – maišant dažus, juos tepant ant drobinių paviršių, derinant spalvas ir formas. Tai yra pirmasis bet kurios tapybos žingsnis, tačiau ne bet kokiam tapytojui iš to pavyksta sukurti paslaptį. Ieva tai padaro it koks burtininkas, paskandindama, panardindama žiūrovo akis viliojančioje prieblandoje, keistoje prietemoje, spalvų ūkuose, tonų miglose. Šį įspūdį ypač sustiprina apgludinti, aptirpinti vaizduojamų (jeigu jos vaizduojamos, o ne formuojamos) figūrų siluetai bei kontūrai. Jie primena personažus ir nuotaikas iš simbolistinės poezijos, kaip antai Arthuro Rimbaud žodžiai iš Girto laivo: <...> Snieguos ir žalumoj painių naktinių reginių, Aš bangą mylinčias akis sutvėriau, Kaleidoskopą substancijų negalimų, Giedantį fosforą, gelsvį, azūritą. <...> (vertė Žilvinas Vareikis). Nors šioje vietoje būtina paminėti, jog pati menininkė savo naujus darbus konceptualizavo vieno lietuvių poeto – Artūro Valionio eilėraščio anglišku pavadinimu: When choice is no choice (po juo seka tokios eilutės: „dalgis/ gailėsis žolės/ bet/ kitaip negalės“). Antraštė ir jos dengiamas turinys iš tiesų tarnauja kaip šrifto raktas Ievos paslapčių skrynelės atidaryme. Antai į ją (tapybą) kaip ir minėtus žodžius, galima žvelgti paviršutiniškai (be jokių blogųjų šiam pasakymui suteiktų atspalvių), tiesiog mėgaujantis garsiniu ar spalviniu sąskambiu. Galima tepridurti, jog I. Skauronės tapyba yra absoliučiai lietuviška savo koloritu (tačiau bendraeuropietiška ar dar globalesnė savo orientacija į konceptualizavimą ir universalizmą), ir šiuo atveju omenyje turima ne tapybinė tradicija, bet natūralaus kraštovaizdžio – pievoje slenkančių miglų, temstančio vasaros dangaus, kokio nors medžio kamieno žievės, įtaka. Kita vertus, į epigrafu tarnaujantį eilėraštį ir dailininkės darbus būtina įsiklausyti giliau. Tuomet už viso to paslaptingojo sluoksnio seka kitas, dar paslaptingesnis lygmuo. Savo tapyba Ieva kalba apie esminius, egzistencinius, bendražmogiškus dalykus – tokius kaip pasirinkimą, pasiaukojimą ar tiesiog likimą ir visus su juo susijusius reiškinius ir dilemas. Tokia yra šios paslaptingosios tapybos prasmė ir tikslas.

Dr. Vidas Poškus




        


 

Tapybos paroda "Už lapijos ir kalnų". Pylimo galerija, Vilnius. 2014 04 15-05 03

Ievos Skauronės kūryba pasižymi išskirtiniu spalvų ir formų dekoratyvumu. Pasak dailininkės, įvaldyti apibendrintos, ritminės kompozicijos principus ji mokėsi dar studijuodama monumentaliąją tapybą Vilniaus dailės akademijoje.

Šiandien tapydama įsimintinus medžių ir kalnų motyvus, o ypač paslapčių kupinus moterų atvaizdus autorė pasitelkia išraiškos kontrastą. Jos paveiksluose dažnai dominuoja priešingų spalvų, formų ir linijų jungtys, kur priešpastatomi intensyvūs violetiniai, mėlyni ir geltoni, oranžiniai tonai, gretinami aptakūs ir griežti pavidalai, susiejami banguojantys ir laužyti siluetai.

Būdama net dviejų – Slovakijos ir Lietuvos – dailininkų sąjungos nare, Ieva Skauronė nuolat dalyvauja tarptautiniuose meno simpoziumuose ir tapybos pleneruose. Tikrovės įspūdžius dailininkė įprasmina ne kopijuodama, o jausmingai perkurdama natūrą. „Ką, kodėl ir kaip tapau – labai sunku nusakyti“, – išsitaria autorė, prisipažindama, jog nesąmoningai perteikia savo išgyvenimus per moters stiprybę ir silpnumą, ryžtą ir atkaklumą.

Paskutinius kelerius metus Ieva Skauronė daug laiko skiria pedagoginiam ir administraciniam darbui VDA, kur ji ne tik dėsto kompoziciją, intensyviai plėtoja tarptautinius ryšius, bet ir vadovauja Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedrai. Anot dailininkės, studijų procese ypač svarbu suvokti, ką ir kodėl darai, turėti aiškią idėją ir mokėti ją pagrįsti. Tai, manau, aktualu ir įvairialypėje Ievos Skauronės kūryboje.

Dailėtyrininkė Rita Mikučionytė



       

 

2012 m. spalio 15d. - lapkričio 15d. Balstogės lėlės teatro galerijoje "BTL" vyksta dailininkės Ievos Skauronės pastelių paroda "Apie deives ir žmones"



       

Ievos Skauronės tapybos paroda "…jeigu tik…" Galerija "Akademija", Vilnius, 2012 07 16- 27

Savo tapybos darbų ciklą "…jeigu tik…" kūriau kaip atsaką stiklo menininkės ir draugės Esin Küçükbiçmen rengiamos parodos "Akademijos" galerijoje koncepcijai.

Tapydama šį darbų ciklą apie neįmanomą kelionę laiku ir vieta, apie emocinį buvimą kitoje kultūroje, kito tikėjimo kraštuose buvau kartu su visomis moterimis bei jų išgyvenimais kažkur Afganistane, Pakistane, Irane ar Rytų Turkijoje…

Jeigu tik galėtum rinktis, pakeisti, pasipriešinti, atsispirti…



          
 

Tarptautinėje tapybos bienalėje Kišiniove, Moldavija. 2011m.

Ieva Skauronė.

Pora ir dar vienas I. 2010. Drb.,al. 50x60 cm

Pora ir dar vienas II. 2010. Drb.,al. 50x60 cm



    

 

Dailininkė Ieva Skauronė 2011 m. gegužės mėn. dalyvavo Slovakijos dailininkų sąjungos (UBS) organizuotame tarptautiniame tapybos plenere Terchovoje (Slovakija).
Plenero dalyviai:
Zdeno Horecky (Slovakija)
Zuzana Bobovska (Slovakija)
Emilia Hodasova (Slovakija)
Milan Stano (Slovakija)
Jozef Švikruha (Slovakija)
Vasil Beca (Ukraina)
Bernadetta Stiepen (Lenkija)
Milan Raška (Čekija)
Ieva Skauronė (Lietuva)



             

 

Rugpjūčio 16-31d. dailininkė Ieva Skauronė dalyvavo Latvijos Dailės Akademijos organizuotame tarptautiniame menininkų- dėstytojų seminare- dailės simpoziume „DIALOGAS -2010” Zvartavos dvare ir Rygoje. Dėstantys menininkai iš Latvijos, Ispanijos, Vokietijos, Olandijos, Norvegijos, Rusijos ir Lietuvos dvi savaites ne tik kartu kūrė, bet ir dalijosi savo pedagogine patirtimi, užmezgė naujus ryšius tarp dailės akademijų.



                

 

Liepos 18-29 d. dailininkė Ieva Skauronė atstovavo Lietuvą dailės simpoziume "Planetos spalvos 2010", kuris vyko Ordino mieste Andoros kunigaikštystėje.

Dailės simpoziume susitiko 42 menininkai iš 5 žemynų atstovaujantys 27 pasaulio šalis (Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Belgija, Vokietija, Austrija, Andorra, Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija, Serbija, Indonezija, Filipinai, Australija, Kambodža, Kuba, Kuveitas, Mauritanija, Burkina Fasas, Žaliasis Kyšulys, Mozambikas, Haitis, Jamaika, Kosta Rika, Seišelių salos, Dominikos Respublika) kartu kurti ir taip pažymėti UNESCO organizacijos paskelbtus 2010m.- Tarptautinius Kultūrų suartėjimo metais.

Tai jau antroji tarptautinė dailininkų stovykla organizuota Andoros nacionalinės UNESCO komisijos kartu su Ordino miesto taryba ir filantropų organizacija BOMOSA. Pagrindinis dailininkų iš viso pasaulio susitikimo tikslas buvo bendriausia ir suprantamiausia meno kalba stiprinti ryšius tarp skirtingų kultūrų žmonių, didinti tarpusavio supratimą ir pagarbą skirtingų tautų papročiams ir tradicijoms.

Šis dailės simpoziumas tapo neįkainojama patirtimi jos dalyviams ir Ordino miesto gyventojams. Sukurtų drbų paroda keliaus po Andoros kunigaikštystę ir kitas Europos šalis, o užmegztos pažintys ir tarpusavio ryšiai tarp skirtingų pasaulio šalių menininkų padės atsirasti naujiems tarpkultūriniams meno projektams netolimoje ateityje.



            

 

Ieva Skauronė. Tapybos paroda "Apie tave ir mane", Ukmergės kraštotyros muziejus. 2010 05 27 - 08 31

Apie parodą plačiau


Tarptautinio projekto "Identiteto ženklai/ Įvairovės ženklai" mozaikų paroda, UNESCO būstinė, Paryžius, gegužės 15-21d. 2010 m.

Apie parodą plačiau


2009 m. rugpjūčio 19- 31 d. tapytoja Ieva Skauronė dalyvavo 13-ajame tarptautiniame dailės simpoziume “Judėjimo patirtis” Budapešte- Szantod, Vengrijoje, kurio pabaigoje kultūros centro galerijoje Budapešte buvo atidaryta simpoziumo metu sukurtų darbų paroda.

Tarptautinio dailės simpoziumo dalyviai:

Mehtab Comert (Turkija), Hajnal Siska-Szabo (Rumunija), Eva Maria Varsanyi (Italija), Attila Cziglenyi (JAV), Julia Angyal (Vengrija), Kinga Gyori (Rumunija), Melinda Boda (Vengrija), Ieva Skauronė (Lietuva), Miroljuba Gendova (Bulgarija), Yoshi Heil (Vokietija), Igor Sokolovsky (Slovakija), Lukacs Janos (Slovakija), Oleg Szmirnov (Rusija), Gergely Fuzes (Vengrija), Agi Medveczky (Ukraina), Kovacs Lehel (Rumunija), Balazs Barna (Vengrija), Andras Breznay (Vengrija)



                       
 

Tapytojų pleneras “Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų,” Bikuškio dvaras (Utenos r.), 2009 m. birželio 10- 20 d.

Birželio 10-20 d. Bikuškio dvare (Utenos r.) vyko 7-asis didžiųjų Lietuvos miestų tapybos pleneras “Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų”, kuriame dalyvavo menininkai: Valentinas Ajauskas, Jovita Aukštikalnytė, Ausma Bankauskaitė, Elena Balsiukaitė- Brazdžiūnienė, Rebeka Bruder, Linas Gelumbauskas, Aistė Bugailiškytė- Kapočienė, Galius Kličius, Antanas Obcarskas, Vytautas Poška, Virgis Ruseckas, Ieva Skauronė, Vigintas Stankus.

Birželio 20 d. 14 val. Bikuškio dvare įvyko plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos “Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų” atidarymas.



    

Bikuškio dvaras - XVIII a. architektūros paminklas Alaušo ežero pusiasalyje. Anksčiau ši vieta priklausė Radviloms, Oginskiams, Prošinskiams, Drazdovskiams. Dabartiniai dvaro šeimininkai – Dalia ir Gintaras Gruodžiai, tęsdami senąsias dvarų kultūrines tradicijas, rengia bei mecenuoja menininkų plenerus.




2008 m. birželio 12d.
Vieta: Vilniaus Vartai, A. Tumėno g. 4, Vilnius.
Tema: "Bendraujantis menas".

Tapytoja I. Skauronė dalyvavo ARTonline meno galerijos internete organizuotame renginyje "Meno blykstė" – vienos dienos paroda, diskusija, aukcionas. Aukcione buvo pristatytas I. Skauronės tapybos darbas „Praeiviai“.

Renginyje dalyvavo menininkai Aušra Kleizaitė, Jūratė Rekevičiūtė, Linas Cicėnas, Tadas Gindrėnas, Inga Dargužytė, Arūnė Tornau, Eglė Vertelkaitė, Romualdas Balinskas,  Ieva Skauronė ir kiti su galerija bendradarbiaujantys dailininkai.